NIDA

Nida man niekada nebuvo tik vasara. Labiausiai joje įsimena tyla – kopos, pušynai, ilgas horizontas ir tas jausmas, kai aplinkui tarsi lieka daugiau erdvės. Šį kvapą kūriau galvodama apie šiltą smėlį vakare ir saulėje įkaitusią medieną. Norėjau, kad jis būtų ramus, bet turėtų gylio – kaip pati Nida, į kurią vis norisi sugrįžti.